pašventorius

pašventõrius sm. (2), pãšventorius (1) Užv, pàšventorius (1) žr. pašventorys: Pašventõriuj iškasė duobę Jrb. Argi ans buvo bažnyčio[je]: pàšventoriuj su pusberniais pasistumdė i parėjo Škn. Rūko pašventoriuje papierosus Blv.